Naujienos

FK „Vilnius“ vadovas: „Tik kosmetiniai pokyčiai šalies futbolui nepadės“

By 2019-10-08 spalio 21st, 2019 No Comments
Direktorius S. Petrauskas

Š. m. sausio mėn. žinomo šalyje biuro baldų gamintojo Petro Narbuto valdomo „Narbuto paramos fondas“ įkurtas futbolo klubas „Vilnius“ jau spėjo palikti savo veiklos pėdsaką šalies futbolo „ūkyje“: klubas, pasirašęs strateginės partnerystės sutartį jaunimo ugdymo srityje su „Baltijos futbolo akademija“ (BFA), jau spėjo suburti komandą ir „įšokti“ į Pirmos lygos čempionato traukinį, į Vilnių, į kiek egzotišką net ir šalies mastu „Fabijoniškių“ gimnazijos stadioną prisikviesti Belgijos futbolo specialistą, kuris vadovauja ambicingam profesionalių žaidėjų ugdymo projektui „ProJunior“, o kur dar tas faktas, jog klubas nuo pat įkūrimo garsiai trimituoja apie tai, jog per penkerius metus sieks įsiterpti tarp Lietuvos elitinių TOP 4 futbolo klubų.

Apie tai, kaip sekasi vykdyti šiuos ir kitus FK „Vilnius“ tikslus, kalbamės su FK „Vilnius“ direktoriumi Stasiu Petrausku.

 

 

-Visko pradžia ir klubo gimimo diena – šių metų sausio 8 diena. Kaip sekasi klubui ir kas pavyko ar nepavyko nuveikti iki šiol?

-Pradėkime nuo to, jog futbole ir ypač futbolo žaidėjų ugdymo procese tie aštuoni mėnesiai yra labai trumpas laiko tarpas. Tai yra viso labo tik labai tarpinė stotelė, kurioje galima įsivertinti, ar einama užsibrėžtų tikslų link, kaip sekasi jų siekti, ką galima kažkiek koreguoti ar perdėlioti.

Pavyko kaip ir nemažai: labai greitai pasirinktas strateginis jaunimo ugdymo partneris („Baltijos futbolo akademija“), padėti pamatai tiek pagrindinei komandai, tiek, kas dar smagiau, U15-U18 amžiaus grupių klubo rezervo ugdymo sistemai. Tai jau yra daug ir tipiškai reikia begalės laiko, siekiant atrasti sistemą, atrasti tą efektyviausią „know how“, jau nekalbant apie tos sistemos įgyvendinimą.

Įkurta klubo futbolo mokykla „Vilnius Kickers“ ir „užsukta“ jos sistema, pradėtas formuoti su klubu bendradarbiaujančių klubų ar ugdymo įstaigų partnerių ratas.

Pavyko suburti kolektyvą norinčių dirbti futbolui kompetetingų žmonių, kas yra taip pat didelis laimėjimas.

Nepavyko vis dar, kaip tikimės, vis dar, susitarti su Vilniaus miesto savivaldybe dėl viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, renovuojant ar įrengiant futbolo infrastruktūrą. Deja, čia mažai pasiekėme. Dar daugiau – gavę tokią reakciją esame dideliame neaiškume, ar tai, ko mes norime, apskritai realu pasiekti, nes interesų jūra iš viešojo sektoriaus atstovų, pasirodo, yra pernelyg gili.

-Klubo jaunimo ugdymo partneris – viena didžiausių futbolo ugdymo įstaigų šalyje „Baltijos futbolo akademija“. Turite ilgalaikę partnerystę, tad paklausiu paprastai: ar šalys yra patenkintos bendradarbiavimu?

-Negaliu atsakyti už partnerius, tačiau, mano įsitikinimu, kad ir kokia ilgalaikė sutartis bebūtų, jei abi šalys nebus patenkintos bendradarbiavimo nauda, tik laiko klausimas, kada ta partnerystė bus nutraukta. Bent jau kol kas mes puikiai randame bendrą kalbą visais partnerystės klausimais: nuo pagrindinės komandos formavimo iki jaunimo ugdymo strategijos. O kartais atsirandantys nuomonių skirtumai tik dar labiau išgrynina teisingiausią galimą sprendimą.

-Kaip vertinate pirmos komandos rezultatus ir pirmąjį sezoną Pirmos lygos čempionate?

-Atsižvelgiant į sąlygas ir resursus, kurias turėjo komandos trenerių štabas – nuveikta tikrai daug. Žinoma, visada yra hipotetinis klausimas: ką galima padaryti geriau ar daugiau. Sezonas dar nesibaigė. Jam pasibaigus ir padarysime išsamius vertinimus, kas pasiekta ir kas – ne, lyginant su keltais tikslais. Tik pastebėsiu, jog mūsų tikslai nėra tik konkreti užimta komandos vieta.

-Gerai, o vyriausiasis treneris Igoris Morinas, kuriam tai buvo asmeninis debiutas kaip vyriausiajam vyrų komandos treneriui. Kaip vertinate jo darbą?

-Kaip jau minėjau, vertinimas bus jau pasibaigus sezonui ir atlikus planuotų tikslų įgyvendinimo auditą. Kaip žinote, tokio vertinimo, kad komandos vyriausiasis treneris yra atleistas bent jau iki šiol nebuvo.

-FK „Vilnius“ spėjo pelnyti ir susikurti kaip itin kovingos ir iki galo kovojančios komandos įspūdį. „Fabijoniškių“ stadioną be taškų palieka net Pirmos lygos lyderiai. Kaip tai pavyko pasiekti?

-Esame klubas, kurio viena iš vertybių yra kova iki galo, nepaisant to, koks rezultatas bebūtų. Šiuo vertinimu, ypač, kada jis skamba iš mūsų varžovų lūpų, išties didžiuojamės. Tai nepasiekiama per dieną ar dvi… Vaikinai visą sezoną įrodinėja, jog kova iki galo yra tai, kuo dabar išsiskiria ir kuo neabejotinai išsiskirs ateityje visi klubo žaidėjai: nuo pagrindinės vyrų komandos iki šešiamečio pyplio. Kova iki galo reikalinga ir mūsų gerų darbų partneriams – „Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“ palaikyti.

-Kalbant apie pastarąją asociaciją, kaip kilo idėja juos paremti ir ką konkrečiai nuveikė klubas šios asociacijos labui?

-Klubas nemokamai atidavė dalį savo rinkodaros partneriams skiriamų rinkodaros paslaugų paketo – „Paguoda“ logotipas puikuojasi ant komandos išvykos aprangos išskirtinėje pozicijoje, jis yra praktiškai kiekviename klubo rinkodaros žingsnyje: nuo nuolatinio publikavimo klubo svetainėje iki – ant nuotraukos, siunčiamos spaudai. Mūsų skaičiavimais, ta viešinimo vertė yra apie 50 tūkst. eurų sezonui. Mūsų pačių ar klubo sirgalių surinkta parama (perkant klubo atributiką ar renginių metu) dar skaičiuojama tik šimtais, tačiau kaip svarbų laimėjimą laikytume ir tai, jog jau du Pirmos lygos klubus įtraukėme prie paramos „Paguodai“ teikėjų: smagu, jog mūsų iniciatyvą palaikė ir konkrečias pinigų sumas asociacijai surinko FC „Džiugas“ ir DFK „Dainava“ klubai ar jų fanai.

-Pakalbėkim apie jaunimo ugdymo problematiką. Šalies jaunimo rinktinėms pagal jų demonstruojamus rezultatus vis labiau „ritantis į dugną“, jūs „statote ant vietinio žaidėjo“. Nėra beviltiška?

-Kalbant apie tikslus „čia ir dabar“ – tikrai taip. Mūsų strategija – į jaunimą investuoti per 80 000 eur sezonui, žiauriai buka ir neefektyvi. Tačiau, vertinant per ilgalaikės klubo strategijos prizmę, vis dar esame įsitikinę, jog tai vienintelis teisingas kelias. Ir ne tik mūsų klubui, bet ir visam šalies futbolui.

-Galite pagrįsti?

-Prašau. Tuos 80000 eurų skirdami legionierių atlyginimams, o kai kuriuos jų galėtume atsivežti ir nemokamai vien tik už galimybę jiems suteikti „sceną“ žaisti, mes, labai didelė tikimybė, laimėtume Pirmąją lygą. Tačiau taip nedarome, nes ta pergalė neturėtų jokios išliekamosios vertės. Tie atvažiavę legionieriai po sezono išvažiuotų, ir liktume prie tos pačios suskilusios geldos. Būtent todėl ir skaudu, kada iš tos pačios Pirmos lygos kai kurių atstovų girdime FK „Vilnius“ apibūdinimą kaip „komercininkai, kurie net ir žaisti čia nusipirko teisę“. Bet nieko. Kantriai dirbame ir dirbsime, kol tokių komentarų autorių galvelės prašviesės.

-Tai kam tada leidžiate pinigus jaunimui?

-Vardan klubo tikslų, šalies futbolo tikslų, vardan tų jaunuolių, kurie mus mato, kaip teisingą kelią, kartu su tais jaunuoliais siekiant futbolo aukštumų. Žinoma, be mūsų pagrindinio investuotojo paramos tokia futbolo verslo logika būtų sunkiai įgyvendinama praktiškai. Nes kol kas FK „Vilnius“ galime laikyti daugiau socialiniu nei futbolo verslo projektu…

-O kaip Lietuvos futbolo federacijos palaikymas ar miesto savivaldybės parama?

-Pradėdami klubo veiklą juokavome, jog būtų gerai, jog jei nebus pagalbos, kad nebūtų didelio trukdymo. Viskas yra gerai, didelio trukdymo nėra… O jei rimtai, turime bėdų, jog, pavyzdžiui, išleidę vis augantį savo žaidėjų skaičių į šalies jaunimo rinktines, gauname juos po rinktinės stovyklų, lyg miestiečius po bulviakasio kaime… Pastebėjome, jog reikia vėl mažiausiai savaitės tiems žaidėjams įsivažiuoti ir grįžti į normalų mūsų procesą. Aukojame klubo rezultatus, nes manome, jog šalies rinktinė ir šalies garbė yra prioritetas. Na, pavyzdžiui, mūsų tolimesni kaimynai estai šalies futbolo federacijos lygmenyje yra puikiai susidėlioję skatinimą klubams už žaidėjų delegavimą į šalies rinktines. Mūsų situacija – lyg akmens amžius.

Iš „Vilniaus“ savivaldybės susijusių įstaigų turime atsakymą, jog tik  vienintelis klubas garsina Vilnių. Tik, bent jau man kyla klausimas, ar septynių šimtų tūkstančių eurų per metus paramos sumos yra vertas iškritimas iš UEFA Europos taurės turnyro jau pirmajame etape? Tai miesto vardo garsinimas? Siūlyčiau vadinti tokį projektą labiau kai kurių ne visai futbolo šalių legionierių palaikymo ar rėmimo akcija, kur šalia galėtų atsirasti, pavyzdžiui, šalies Užimtumo tarnybos reklamuojamas vardas.

-Gal tada sostinei nereikia daugiau nei vieno futbolo klubo?

-To reiktų paklausti miesto savivaldybės atstovų. Tačiau normaliame futbolo pasaulyje miestų derbiai –  išskirtinė emocija tikrai futbolo sirgaliui. O konkurencija, ar tai būtų vyrų komanda, ar vaikų ugdymas, yra gyvybiškai būtina, nes kitaip vėl grįšime į niūraus socializmo laikus.

-Kaip klubui sekasi gyventi su ganėtinai prastu, anot rinkodaros specialistų, futbolo įvaizdžiu šalyje? Pavyzdžiui, kaip sekasi pritraukti rėmėjus?

-Čia mes esame labai mažas sraigtelis, kuris tik sukasi taip, kaip leidžia kiti didesni straigtai. Mes negalime „patarti“ LFF atstovams skaidrios reputacijos klausimais ar šalies valdžiai Nacionalinio futbolo stadiono klausimu. Tačiau, mes savo darbu, kompetencija ir vertybėmis savo partneriams siekiame atsilyginti abipusiai naudinga verte – esame dėkingi mūsų klubo rėmėjams ir partneriams, kurie mumis jau pasitikėjo ar dar pasitikės ateityje.

-Įkūrėte ir savo futbolo mokyklą, kaip teigiama, 5-12 metų vaikams. Neužteko partnerių BFA ar FK „Granitas“? Kam buvo reikalingas toks žingsnis?

-Kad turėti pilnavertę klubo struktūrą ir pilną jaunimo ugdymo piramidę. Konkurencija, net ir konkurencija su Partneriais tik skatina kokybės atsiradimą, o Vilniuje dar vietos rinkoje yra tiek, jog gali sėkmingai startuoti dar penkios futbolo mokyklos. Ypač tie, kas dirbs kokybiškai, rinkoje dar tikrai atras save.

-Nepavyko sutarti dėl savo treniruočių bazės projekto. Nors spaudoje buvo užuominų, jog vyko derybos su Žirmūnų gimnazijos ar savivaldybės atstovais dėl stadiono renovacijos…

-Taip, įžanginės derybos ir susitikimai vyko tiek su minėtos gimnazijos, tiek su miesto savivaldybės atstovais. Deja, gimnazijos atstovai „išreiškė“ tokias sąlygas investuotojams, jog, matyt, dar dešimtmetį mažiausiai reiks jiems laukti privataus investuotojo. Kas veikia pvz. Danijoje, kalbu apie privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, čia, pasirodo, yra sunkiai įsivaizduojami dalykai, nes vietiniai „cariukai“ procesą mato labai specifiškai. Pavyzdžiui, gavę ugdymo poreikius pagal turimų vaikų skaičių ir dar uždėję rezervą, mes paskaičiavome, jog gimnazijos ir aplinkinio darželio vaikų poreikiams pilnai pakaktų ketvirčiais suskirstyto maniežo jį naudojant nuo 8.00 iki 13.00 val. darbo dienomis, tačiau gimnazijos atstovams pasirodė būtina susitarti, jog maniežą jie galės naudoti iki 16.30 val. Gal ir nieko, tik kam tau maniežas, jei vaikai jo jau turi pakankamai?

-Bet, gal tai buvo tik vienos mokymo įstaigos vadovų problema?

-Darant prielaidą, jog mokymo įstaiga mieste kažkam pavaldi, lyg ir neturėtų taip būti…

-Gerai, kokie tolesni klubo žingsniai, siekiant susikurti savo treniruočių infrastruktūrą?

-Laukiame, kokia galutinai paaiškės naujosios sostinės valdžios pozicija. Kaip miestas matys privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, įgyvendinant naujus ar renovuojant senus miesto sporto infrastruktūros projektus.

– Kaip klubas esate ir tarp Vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo įstaigų asociacijos steigėjų…

-Taip, nes gyvybiškai svarbu, jog sportinio ugdymo įstaigos vienytųsi ir reikalautų deramo valdžios atstovų požiūrio į vaikų sveikatos ir aktyvaus užimtumo problematiką, ar neišskirtų vienų vilniečių vaikų lygesniais už kitus, atiduodami, pavyzdžiui, pusę milijono eurų „subsidijų“ vienai įstaigai į rankas, o visas kitas palikdama lyg prie suskilusios geldos…

-Grįžkime prie sportinių reikalų. Klube pradėjo dirbti Belgijos futbolo specialistas Cederique Tulleners, kuriam kartu su partneriais patikėjote klubo U17 komandos vairą. Kaip pavyko prikalbinti Belgijos, futbolo šalies specialistą atvykti į krepšinio šalį?

-Sunkai…(juokiasi). Cederique nelengvai laimėjo mūsų skelbtą konkursą, nors jame dalyvavo turėdamas asmeninę žinomo Belgijos futbolo specialisto Kris Van Der Haegen rekomendaciją. Šis specialistas – net per geras mūsų šaliai …(juokiasi)... Manau, tik laiko klausimas, kada šis 29 metų žiauriai talentingas vyrukas įrodys, jog vertas gal net ir mūsų šalies nacionalinės rinktinės vairo.

Jam keliami konkretūs uždaviniai išugdyti tam tikrą skaičių profesionalių futbolo žaidėjų. Baigiame kurti sistemą, kuri leis tuos tikslus kartu su mūsų suburta komanda įgyvendinti, nes šio žmogaus kompetencija ir motyvaciją yra aukščiausio lygio. Talentingi jaunuoliai, kurie įsijungia ar įsijungs į šio žmogaus vadovaujamą projektą – tikri laimės kūdikiai. Bėda, kad dalis potencialių kandidatų gauna savo trenerių ar savo ugdymo įstaigų vadovų, kurie laiko, jog tas jaunuolis yra jų nuosavybė, spaudimą ignoruoti mūsų projektą… Kaip sakoma, nei pats dirbi kokybiškai, nei kitam duosi… Kaip tas šuo ant šieno. Nei pats ėda, nei arklio prie šieno prileidžia…

-Kokios, Jūsų nuomone, esminės šalies futbolo bėdos ir problematika?

-Vaikų ir jaunimo futbolo vystymo strategijos nebuvimas, daugiau nei prasta ugdymo kokybė, prastas šalies futbolo įvaizdis (viskas statoma ant šalies rinktinės rezultatų ir pačios LFF įvaizdžio), nepakankamas valdžios institucijų dėmesys ir parama (dalinai dėl prasto LFF įvaizdžio) ir, žinoma, pačios futbolo bendruomenės susiskaldymas bei nenoras „išeiti iš komforto zonos“.

-Ką reiktų daryti, jog padėtis keistųsi, juk futbolas – populiariausias sportinis žaidimas pasaulyje. Gal ir Lietuvoje jis toks galėtų būti?

-Sunkiai ir kantriai dirbti, po šimto metų ateina rezultatai…(juokiasi)… O jei rimčiau, mūsų manymu, tik kosmetiniai pokyčiai šalies futbole nepadės. Mes siekiame ir sieksime būti tuo klubu, kuris savo pavyzdžiu visai futbolo bendruomenei ir visai sistemai įrodytu, jog teisinga sistema, kompetencija, noras ir motyvacija gali viską pakeisti iš esmės. Kuriame ir artimiausiu metu futbolo bendruomenei atvirai diskusijai pristatysime savo siūlymus futbolo situacijai gerinti. Ar jie galimai teisingi, stengsimės išgirsti futbolo bendruomenės atstovus. Jei dauguma pasisakys, jog jie galimai teisingi, inicijuosime diskusiją su LFF atstovais dėl jų įgyvendinimo. Sėdėti ir kritikuoti tik LFF, jog viskas blogai, yra lengviausia. Labai dažnai tokie kritikai patys neturi žalio supratimo, o ką konkrečiai reiktų daryti, kokius žingsnius įgyvendinti…

-Ką gi. Dėkojame už atvirą pokalbį. Didelės sėkmės ir gerų klubo veiklos rezultatų ateityje.

-Ačiū už interesą ir Jums.

Išsamus interviu: www.fkvilnius.lt.

 

Nuotraukos – FK „Vilnius“.

 

Išsamesnė informacija:

Stasys Petrauskas

Direktorius

FK „Vilnius“

tel. 8 601 60299

uzfkvilnius@gmail.com

www.fkvilnius.lt – naujausi klubo pranešimai žiniasklaidai.

Dėkojame:

Leave a Reply